Nafta

NAFTA: Trumpa ákûrimo apþvalga, tikslai, reikðmë, perspektyvos”

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai triðalë (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradimà, bûtina iðsiaiðkinti kai kurias aplinkybes bei visø trijø ðaliø dalyvavimo derybose (dël NAFTA sutarties) prieþastis ir tikslus.

Prieð pradedant kalbëti konkreèiai apie NAFTA, bûtina bent trumpai uþsiminti apie kità laisvos prekybos sutartá, þinomà CUSTA pavadinimu (The Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lëmë derybø dël NAFTA eigà ir paèià jos formà.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos: = Kanados ekonomikos augimas labai priklausë (ir iki ðiol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiðkai svarbi Taigi jai bûtina uþsitikrinti kiek galima laisvesná ir saugesná “kelià” savo prekëms á JAV rinkà. Tuo tarpu 9 deðimtmetyje JAV vis labiau ëmë ryðkëti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadà inicijuoti derybas dël CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikëjosi paskatinti savo pramonës restruktûrizacijà. = JAV derëtis su Kanada dël CUSTA sutarties pasiraðymo paskatino nepasitenkinimas daugiaðaliø (multilateral) derybø rezultatais (GATT rëmuose). JAV tikëjosi, kad derybos su Kanada taps “katalizatoriumi” daugiaðalëse derybose. Tuo paèiu JAV, kaip ir Kanada, tikëjosi ið laisvos prekybos sutarties ekonominës naudos.

Dar nespëjus pilnai ágyvendinti ðios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas dël NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) Ðaliø dalyvavimo derybose motyvai gana ryðkiai skiriasi (ið 3 ðaliø tik Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime: Meksika

Po daugiau nei 40 metø ekonominio vystymosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo “tarptautinës ekonomikos”, Meksika devintame deðimtmetyje pradëjo þenklias reformas (sumaþino tarifus, uþsienio investicijø apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jëgoms, be to, ëmë aktyviai integruotis á pasaulio ekonomikà).

NAFTA Meksikai - priemonë pagreitinti ekonomikos augimà, pritraukti investicijas, átvirtinti vykdomas reformas bei uþkirsti kelià Meksikos prekiø ið JAV rinkos iðstûmimui, nes po CUSTA pasiraðymo padidëjo Kanados prekiø konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekëmis). JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybë sustiprinti ir stabilizuoti pietiná savo kaimynà. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os sàlygotas Meksikos ekon. augimas paþabos politines nelegalios migracijos bei narkotikø prekybos problemas bei iðspræs politinio nestabilumo Meksikoje problemà.

Nors ðie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripaþinti, kad JAV siekë gauti ið NAFTA ir kuo daugiau ekonominës naudos.

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maþi (prekyba su Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dël NAFTA bûtø þymiai didesni. Dël to Kanadoje imta manyti, kad ið vis neverta dalyvauti derybose dël NAFTA (“Verèiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).

Kokios gi prieþastys lëmë, kad Kanada yra NAFTA narë? Tai galima aiðkinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia ið galimø alternatyvø (nedalyvavimas bûtø dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA: a) Bus iðvengta “centro ir periferijø” santykiø, kai JAV galëtø naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) sàlygomis, o Kanada su Meksika turëtø gerà priëjimà tik prie JAV rinkos. b) Kartu Kanada dalyvavimà derybose dël NAFTA suvokë kaip galimybæ revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bûtø jai palankesni). c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galëjo maksimaliai suðvelninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianèias dël Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo. d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikëjosi ir ekonominës naudos ið NAFTA’os (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikðmæ pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones: A) Vieni tyrinëtojai pasisako prieð regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu reiðkiniu. Anot jø, CUSTA ir NAFTA árodo, jog yra “smarkiai” judama link tripoliario (trijø prekybiniø blokø) pasaulio. (Ðiø blokø centrai: JAV, ES ir Japonija.) Ðie blokai varþysis tarpusavyje, ko pasekoje didës prekybiniø konfliktø tikimybë. Ðios nuomonës atstovai taip pat pabrëþia, kad regioniniø susitarimø daugëjimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poþiûriu) pasaulis, kuriame maþesnës besivystanèios ðalys, prisijungusios prie vieno ið ðiø susitarimø, neteks “ðansø” prekyboje su kitais didesniais regionais ir tai pristabdys jø ekonominá vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamas su daugiaðalës prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m.. B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais reiðkiniais. Todël, anot jø, NAFTA’os reikðmë pasaulio ekonomikai pozityvi. Ðios nuomonës ðalininkø argumentai: i) Regioniniai susitarimai skatina dinamiðkiausià ir greièiausiai auganèià pasaulio prekybos dalá. Ðis argumentas grindþiamas áspûdingais prekybos tarp “ðaliø kaimyniø” augimo màstais pasaulyje. ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma. iii) Ðie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paëmus prekybai padeda, nes ðiø susitarimø pasekoje, ið tiesø, barjerai prekybai juk maþinami.



Случайные файлы

Файл
111525.doc
90404.rtf
144612.rtf
158908.rtf
126025.rtf




Чтобы не видеть здесь видео-рекламу достаточно стать зарегистрированным пользователем.
Чтобы не видеть никакую рекламу на сайте, нужно стать VIP-пользователем.
Это можно сделать совершенно бесплатно. Читайте подробности тут.